- runglinti
- ruñglinti, -ina, -ino, rùnglinti 1. refl. žr. runginti 3 (refl.): Ana kaip šuo, runglinte susirunglinęs, guli ant lovos, pakalą pastačius, t. y. susitraukusi J. 2. intr. sunkiai dirbti; plg. rungyti: Ruñglini, žmogau, per dieną ir vis dėl pilvo Vrn. \ runglinti; susirunglinti
Dictionary of the Lithuanian Language.